EFEKTYVUMO AKADEMIJA

50-metis: metas nuobodžiam, sava vaga plaukiančiam gyvenimui?

Nestebinantys, tačiau susimąstyti verčiantys apklausos rezultatai: net 75 proc. pagyvenusių žmonių, prisimindami savo jaunystę, gailisi ne dėl to, jog priėmė vieną ar kitą blogą sprendimą, tačiau dėl...neišnaudotų galimybių. Argi gali būti geresnis paskatinimas atsisakyti dvejonių dėl pokyčių įnešimo į ramų, tačiau asmeniškai nebepriimtiną gyvenimą?

Vienas iš gyvenimo permainas skatinančių veiksnių - faktas, jog šiuolaikiniai žmonės, lyginant su praėjusiomis kartomis, gyvena gerokai ilgiau. Jei anksčiau retas tesulaukdavo 50-ties, tai šiandien toks amžius - pats "gazas" (na, bent jau turėtų būti - dažni atvejai, kai žmogus pasensta anksčiau laiko). Šeima - sukurta, namai - pastatyti, vaikai - užauginti, karjera - padaryta, pinigai - yra. Kas toliau? Natūralu, jog žmogus iškelia sau naujus gyvenimo tikslus, verčiančius judėti pirmyn. Neretai šis procesas įvardijamas vidurio amžiaus krize, priklausomai nuo individualių ypatybių, galinčia prasidėti sulaukus 35-50 metų. Kai kuriais atvejais žmonės nutrūksta "nuo pavadžio" ir pradeda neadekvačiai elgtis, tačiau neretai šis laikotarpis siejamas su gyvenimo prioritetų persvarstymu. Atsigriebiama tose srityse, kurios iki tol buvo apleistos. Dažniausiai tai yra asmeninių santykių atgaivinimas ir/arba atsigręžimas į savęs tobulinimą: prisimenami seni pomėgiai, mokomasi naujų dalykų, leidžiamasi į svajonių kelionę. Žmogus, įsisąmoninęs pokyčių gyvenime būtinybę ir entuziastingai ėmęsis jų įgyvendinimo, išgyvena "aukso amžių". Ne veltui statistika byloja, jog laimingiausiais save laiko žmonės, išdrįsę per gyvenimą ryžtis bent vienam iš šių kardinalių pokyčių: pakeisti profesiją, nutraukti neperspektyvius santykius ar išvykti į ilgą kelionę.

Tačiau ne kiekvieno asmens santykis su gyvenimo pokyčiais yra toks sveikas. Nemenka asmenų grupė, nors ir jausdama vidinį nepasitenkinimą, niekaip nesuranda valios pajudėti iš savo komfortos zonos ir ryžtis permainoms. Aišku, nėra garantijos, jog pastarosios garantuotai atneš džiuginančius rezultatus. Gali būti net blogiau, nei buvo, bet bent jau pajusi vidinę ramybę, žinodamas, jog neužsimerkei prieš pasitaikiusią progą. Kita vertus, viduje augantis nepasitenkinimo burbulas ilgainiui sprogsta pats, neretai atnešdamas gerokai skaudesnes pasėkmes nei tokiu atvejum, jei permainos būtų įvykdytos sąmoningai ir po truputį.

Bėgantys metai neturėtų tapti kliūtimi gyvenimo permainoms. Jei yra poreikis ir noras - pirmyn: sukaupta patirtis gali tapti neįkainojamu įrankiu. Nėra būtina per dieną kardinaliai apversti gyvenimo aukštyn kojoms. Galima žingsniuoti mažais, atsargiais žingsniukais ir su pasitenkinimu stebėti, kaip viskas keičiasi. Neretai tokia pradžia tampa sėkmingu startu didesnių pokyčių link.

Dalinkitės: